VI Velykų sekmadienio Evangelijos skaitinyje Jėzus primena, kad Šv. Dvasia yra viso mūsų gyvenimo mokytojas ir ramybės šaltinis. Kai tik gyvenimo kelionėje pasijaučiame tokie stiprūs, kad galime irtis į priekį vieni ir be Dievo, greitai mūsų gyvenimo laivą pasiekia gąsdinanti bangų mūša ir dangaus skliauto tamsa. Bet jei mūsų kelrodė žvaigždė yra Dievo malonė, jokia tamsa, nežinia ir abejonė neišgąsdins mūsų gyvenimo kelionėje.
Helen Keller (1880– 1968), JAV visuomenės veikėja, rašytoja ir kovotoja už žmonių teises, nuo gimimo buvo akla ir kurčia. Jos mokytoja Annie Sullivan kiekvieną fizinį objektą įvardindavo atitinkamu kalbos ženklu, „parašytu“ jos delne. Panelė mokytoja Sulllivan bandė atskleisti jaunai savo mokinei Dievo paveikslą ir ieškojo Dievo vardo atitinkantį simbolį. Panelės mokytojos Sullivan nuostabai kartą jos mokinė atsiliepė: „Ačiū už Dievo vardo atskleidimą, gerbiama mokytoja, nes Jis tiek daug kartų yra prisilietęs prie mano gyvenimo.“ Būdama kurčia ir akla ji greit pajuto Dievo artumą, kai, kita vertus, sveikata ir jėgomis trykštantys žmonės taip dažnai nepajėgia atpažinti savo dvasiniame pasaulyje Dievo veikimo.
Atverkime savo širdis ir protus Viešpačiui, kad nerimas būtų perkeistas ramybe ir vidine taika, o liūdesys pasitrauktų ir Prisikėlusio Kristaus džiaugsmingas Aleliuja lydėtų mūsų gyvenimo žingsnius dieviška išmintimi ir ramybe.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
